Kada pradėti taupyti pensijai?

Dėl to reikia taupyti ir savarankiškai. Taip elgiasi daugumos Vakarų pasaulio šalių gyventojai ir, sulaukę garbaus amžiaus, gali oriai gyventi, keliauti, net kurti verslą. Tačiau, jeigu kalbėtume praktiškai - kada reikėtų pradėti taupyti pensijai?

Pagrindinis žmogaus pragyvenimo šaltinis yra darbas. Jeigu žmogus dirba ir užsidirba, jis gali pragyventi. Tačiau kuomet sulaukiama pensinio amžiaus, dirbti gali būti pernelyg sunku, dėl to žmogus baigia darbus ir ima gyventi sau. Tačiau poreikiai niekur nedingsta. Būsto išlaikymas, maistas, pramogos, dovanos, kiti pirkiniai… Visa tai lieka ir tuo reikia pasirūpinti, tačiau juk pajamų tai nebegaunama?

Būtent dėl to, kad garbaus amžiaus sulaukę ir nebedirbantys žmonės galėtų oriai gyventi, mokamos pensijos. Bent jau Lietuvoje sistema yra tokia. Visi dirbantys žmonės moka mokesčius, kurių dalis keliauja senjorams, gaunantiems pensiją. Pensija gali susidėti iš kelių dalių. Kuo daugiau mokėjote mokesčių ir kuo daugiau sutaupėte patys - tuo didesnę pensiją gausite.

Kuo didesnę pensiją gausite - tuo oriau galėsite gyventi ir tuo daugiau poreikių patenkinsite.

Iš viso yra trys būdai, kaip galite taupyti pensijai. Jie yra vadinami pakopomis. Pirmoji pakopa yra socialinio draudimo pensija (ją moka SODRA). Ši pensija paprastai sudaro 30-40% to, ką gaudavote “į rankas”. Tad pvz., jeigu gyvenimo eigoje algos vidurkis buvo 1500Eur, tikėtina, kad pensija bus 500-650 Eur ribose. Šią pensijos dalį kaupia visi, kurie moka įmokas į socialinio draudimo fondą. Pirmoji pakopa dažnai sulaukia reformų, kadangi ją kontroliuoja Socialinio draudimo ir darbo ministerija ir jos struktūra gali keistis.

Socialinio draudimo sistemos mokama valstybinė pensija daug kur sudaro tik mažą dalį to, ką iš tiesų gauna žmonės. Privačiai kaupiama II pakopa yra svarbus orios pensijos garantas. Ją galite kaupti daugumoje bankų ir privačiose pensijų kaupimo bendrovėse. Čia sumokama dalis lėšų nuo to, ką jūs skiriate mokesčiams. Bankas arba bendrovė tas lėšas investuoja ir jų vertė kinta. Sulaukę pensinio amžiaus tas lėšas gaunate išmokų būdu. Modeliuojama taip, kad su II pakopa įmanoma gauti <75% įprastų pajamų “į rankas”. Tad, jeigu jūsų algos vidurkis buvo 1500 Eur, su pirma ir antra pakopa turėtumėte gauti ~1125 Eur.

Na ir III pakopa - savarankiškas taupymas. Kiekvieną mėnesį, savaitę, dieną ar ketvirtį skiriama jūsų pasirinkta suma keliauja į fondą, kur yra investuojama. Čia galima sukaupti labai dideles sumas, svarbu anksti investuoti ir pasirinkti gerą strategiją (tai padeda padaryti fondų valdytojai). III pakopos kaupimą galite pasirinkti daugumoje bankų ir pensijų valdymo bendrovių. Su šiuo taupymo režimu galite sukurti itin orią senatvę ir daugiausiai pridėti prie savo bendro pensijos dydžio.

Ekspertai pataria pensijai pradėti kaupti vos tik pradedate dirbti. Ne vėlu pradėti ir jau sulaukus vyresnio amžiaus, tačiau sukaupta suma, tikriausiai skirsis.

Lietuvoje ekspertai mėgsta išskirti du kardinaliai skirtingus pavyzdžius, kaip efektyviai taupyti pensijai.

Pirmasis yra Skandinavijos šalys. Itin galinga socialinio draudimo sistema aprūpina švedus, norvegus ir danus oriomis valstybinėmis pensijomis. Tačiau šie žmonės taupo ir savarankiškai bei pensijas gauna kone identiškas savo algoms bei nevaržo savęs senatvėje.

JAV nėra tokios socialinio draudimo sistemos, kaip Europos šalyse. Dėl to čia žmonės taupo fonduose, kur pinigai yra investuojami ir uždirba 8-12% metinę grąžą. Pensijos tų, kurie taupė ilgą laiką - netoli to, ką pavykdavo uždirbti “į rankas”, todėl ši sistema - be galo populiari.

Finansiškai oriai senatvei pasiruošti padeda savalaikis ir periodiškas taupymas. Rimtoms išlaidoms ne visuomet verta leisti santaupas. Tam tikrą sumą geriau atidėti taupymui ateičiai, o trūkstamas lėšas galbūt atsakingai pasiskolinti. Geromis sąlygomis suteikiama vartojimo paskola leis įgyvendinti tikslus netuštinant III pakopos fondo.

Pasinaudokite paskolos skaičiuokle, kad žinotumėte, kokiomis sąlygomis pavyks gauti kreditą.